„Soho“ istorijoje nusižengę valdininkai slepiami po devyniais užraktais (jarmo.net)
Vilniuje įsikūrusiame LGBTQ+ klube „Soho“ – neramios dienos. Pakeitus dalies pastato, kuriame veikia šis klubas, paskirtį iš administracinės į gyvenamąją, kyla klausimas, ar verslui neteks ieškoti naujų patalpų, nes dėl neva pernelyg didelio triukšmo bet kada gali sukilti viršuje naujai įrengtų butų gyventojai. Beje, gyvenamųjų butų įrengimą ir dalies pastato paskirties keitimą iš administracinės į gyvenamąją laimino Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojai. Aiškėja, kad tai jie darė kartais nepaisydami įstatymų – portalui jarmo.net pavyko išsiaiškinti, kad dėl procesinių pažeidimų kai kuriems skirtos tarnybinės nuobaudos, viena tarnautojų jau nebedirba. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės atstovai ir toliau kartoja, kad pastato paskirties pakeitimas, naujų butų įrengimas virš triukšmingo sostinės naktinio klubo atliktas be priekaištų.
Lina Korizienė | vilnius.lt nuotrauka
„Tai tėra vienadienė įmonė. Ta direktorė štampuoja tas įmones, įvykdo projektus, pinigus gauna ir eina toliau“, – savo įžvalgomis dalijosi A. Tyškevič.
Kokia savivaldybės pozicija?
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas P. Vaitekėnas jarmo.net teigė, kad dėl Švitrigailos gatvės 7-uoju numeriu pažymėto pastato, kuriame ir įsikūręs LGBTQ+ klubas, 2019 metais buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas pakeisti administracinių patalpų paskirtį į gyvenamąją. Vėliau veiksmas persikėlė ir į teismą.
Paulius Vaitekėnas | vilnius.lt nuotr.
„Projekto sprendiniais buvo keičiama vieno turtinio vieneto paskirtis, o ne viso pastato. Vėliau naktinio klubo savininkas ir dar vienas juridinis asmuo („Domukas“, – jarmo.net), kuriam priklauso kavinė šiame pastate, pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Teismas konstatavo, jog ieškovai nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių teigti, jog gyvenamųjų patalpų atsiradimas pastate esminiai pažeidė ieškovų teises ar pablogino jų verslo sąlygas“, – dėstė P. Vaitekėnas.
Klubo savininkas stebėjosi, kaip gyventojai gali reikšti pretenzijas dėl triukšmo, kai jie savo noru atsikelia gyventi virš naktinio klubo. „Tiek statytojas, rengęs paskirties keitimo projektą ir įrengęs butus virš naktinio klubo, tiek butų pirkėjai žinojo, jog apačioje veikia LGBTQ+ klubas, kuris iš esmės yra padidinto triukšmo šaltinis“, – teigė A. Tyškevič.