Vyras niekada nebuvo man draugas, bet kai pasirenki ne savo žmogų, tenka du gyvenimus išgyventi“, – portalui LRT.lt sako scenos primadona Birutė Dambrauskaitė. Prieš dvidešimt metų palaidojusi vyrą, našlės dalia ji niekada nesiskundė – priešingai, sako, kad likusi viena pasijuto išsilaisvinusi ir atradusi gyvenimo džiaugsmą.

– Kai tarėmės dėl interviu, jūs vis būdavote paskendusi veiklose. Panašu, kad vietoje nesėdite, kuo šiandien gyvenate?

– Gruodis gal buvo kiek aktyvesnis mėnuo, buvo keli koncertai, o sausį viskas grįžo į vėžes: koncertuoju mažiau, dvi dienas per savaitę einu į darbą – jau 20 m. dirbu Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje.

Įprastai kiekviena mano diena prasideda pusryčiais su kaimyne. Ji kiekvieną rytą užsuka į parduotuvę apsipirkti, ko reikia, nuperka ir man. Žinau, kad kas rytą apie 9 val. ji pas mane užeis, tad jos laukiu ruošdama pusryčius, būtinai ką nors šilto, pavyzdžiui, blynelių su mėsa ar varške. Pabendraujame pusvalandį ir ji išeina. Man reikia bendravimo, taigi labai džiaugiuosi, kad ji kasdien užsuka.

<…>

– Turite vieną tradiciją – pirmąją Kalėdų dieną visuomet koncertuojate klube „Soho“. Kaip gimė ši tradicija?

– Šiai tradicijai jau dešimt metų. Kartą per metus, būtent per Kalėdas, ten surengiamas mano koncertas. Mano pasirodymas „Soho“ visuomet prasideda 2 val. nakties. Jie visuomet atvažiuoja manęs pasiimti. Anksčiau būdavo, kad ten koncertuoti atvykstu po kito koncerto, dabar pasirodymo laukiu namuose.

Tada apie 1 val. paskambinu ir pasakau, kad jau esu pasiruošusi. Kol laukiu koncerto, atsigeriu kavos ar sulčių, susiderinu viską su muzikantais ir einu ant scenos.

Paprastai būna labai smagu, jie džiaugiasi, šoka, kartu dainuoja. Po koncerto visuomet parveža namo ir palydi iki durų, kad grįžčiau saugiai. Ten jaučiuosi sava, jiems patinka mano muzika, be to, galiu dainuoti, ką noriu. O tai atlikėjui svarbiausia.

LRT.lt